nominatus

ラテン語

語源

nōmināre の所相完了分詞

分詞

nōminātus (女性 nōmināta, 中性 nōminātum); 第一/第二変化 分詞

1. 名（な）付（づ）けられた。
2. 任命された。
3. 告発された、告訴された。

第一/第二変化 形容詞.

数	単数				複数
格 / 性	男性	女性	中性		男性	女性	中性
主格	nōminātus	nōmināta	nōminātum		nōminātī	nōminātae	nōmināta
属格	nōminātī	nōminātae	nōminātī		nōminātōrum	nōminātārum	nōminātōrum
与格	nōminātō		nōminātō		nōminātīs
対格	nōminātum	nōminātam	nōminātum		nōminātōs	nōminātās	nōmināta
奪格	nōminātō	nōminātā	nōminātō		nōminātīs
呼格	nōmināte	nōmināta	nōminātum		nōminātī	nōminātae	nōmināta