išprotėti
リトアニア語
編集- IPA: /ɪʃproːˈtʲeːtʲɪ/(「イシュプロテーティ」)
動詞
編集išprotė́ti (直説法 …, 現在・第三人称: išprotė́ja, 過去・第三人称: išprotė́jo)[1]
活用
編集 išprotėtiの活用
不定形 | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
išprotėti | |||||||
時制/人称 | 単数 | 複数 | |||||
一人称 (aš) | 二人称 (tu) | 三人称 (jis/ji) | 一人称 (mes) | 二人称 (jūs) | 三人称 (jie/jos) | ||
直説法 | 現在 | išprotėju | išprotėji | išprotėja | išprotėjame, išprotėjam | išprotėjate, išprotėjat | išprotėja |
過去 | išprotėjau | išprotėjai | išprotėjo | išprotėjome, išprotėjom | išprotėjote, išprotėjot | išprotėjo | |
習慣過去 | išprotėdavau | išprotėdavai | išprotėdavo | išprotėdavome, išprotėdavom | išprotėdavote, išprotėdavot | išprotėdavo | |
未来 | išprotėsiu | išprotėsi | išprotės | išprotėsime, išprotėsim | išprotėsite, išprotėsit | išprotės | |
接続法 | išprotėčiau | išprotėtumei, išprotėtum | išprotėtų | išprotėtumėme, išprotėtumėm, išprotėtume | išprotėtumėte, išprotėtumėt | išprotėtų | |
命令法 | - | išprotėk, išprotėki | teišprotėja, teišprotėjie | išprotėkime, išprotėkim | išprotėkite, išprotėkit | teišprotėja, teišprotėjie |
išprotėtiの分詞
能動態 | 受動態 | |
---|---|---|
現在 | išprotėjąs, išprotėjantis | išprotėjamas |
過去 | išprotėjęs | išprotėtas |
習慣過去 | išprotėdavęs | — |
未来 | išprotėsiąs, išprotėsiantis | išprotėsimas |
必要分詞 | — | išprotėtinas |
išprotėtiの半分詞
能動態 | |
---|---|
半分詞 | išprotėdamas |
išprotėtiの副分詞
能動態 | |
---|---|
現在副分詞 | išprotėjant |
過去副分詞 | išprotėjus |
習慣過去副分詞 | išprotėdavus |
未来副分詞 | išprotėsiant |
išprotėtiのbūdinys
manner of action participle | — |
---|
類義語
編集関連語
編集名詞:
- protas 男性
参照
編集脚注
編集- ↑ Balčikonis, Juozas et al., ed (1954). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. NCID: BA04576554
- ↑ Martsinkyavitshute, Victoria (1993). Hippocrene Concise Dictionary: Lithuanian-English/English-Lithuanian. New York: Hippocrene Books. ISBN 978-0-7818-0151-5